Kokia reikšmė baimei, jei gyvename simuliacijoje? Jei kas nors tikėtų simuliacijos realybe, kodėl jis turėtų bijoti ir kodėl vietoj to nepradėtų elgtis visiškai neatsakingai?
Svarbu prisiminti, kad net jei gyvename simuliacijoje, ta realybė, kurią patiriame, mums atrodo visiškai tikra, kol esame čia. Padaryti dalykai negali būti atsukti atgal, laiko negalime sugrąžinti, ir šio paties gyvenimo negalime pradėti iš naujo.
Jei elgiamės kvailai ar blogai, turime nešti pasekmes čia, ir tos pasekmės yra tokios pat realios kaip ir viskas, ką čia patiriame.
Žinoma, galime naiviai manyti, kad simuliacijoje niekas neturi reikšmės ir kad galime daryti, ką norime, o jei mums kas nors nepasiseka, visuomet galime pabėgti į tikrąją tikrovę, Arkhę, per mirtį, kurią čia patyrėme.
Tačiau, kaip jau anksčiau pažymėjome, šio gyvenimo prasmė kyla iš to, kad pasirinkome įžengti į šią realybę dėl tam tikros priežasties. Mes tai padarome žinodami, kad šioje realybėje yra ir kitų, kaip mes, kurių kiekvienas priėmė tą pačią sprendimą, kiekvienas dėl savo priežasties.
Taigi, jei pradedame elgtis nebijodami, tarsi niekas neturėtų reikšmės, nes esame tik simuliacijoje, iš esmės išduodame tikslą, dėl kurio čia atvykome. Ir jei dar kenkiame vieni kitiems, galime neleisti vieni kitiems įgyvendinti asmeninių tikslų, dėl kurių čia atvykome.
Negalime pamiršti, kad mūsų egzistavimas šioje simuliuotoje tikrovėje taip pat turi tam tikrą kainą ir Arkhėje. Patekimas į simuliaciją galėjo mums ką nors kainuoti, o net jei ir ne, laikas, kurį praleidžiame čia, yra prarastas laikas Arkhėje.
Jei švaistome savo gyvenimą čia, mes prarandame tą laiką ir galbūt kitus sąnaudas Arkhėje, kokios jos bebūtų.
Vis dėlto atvykome čia ne tam, kad bijotume. Atvykome gyventi, o jei bijome, negalime tikrai gyventi.
Nebijojimas nereiškia neatsargumo. Atsakomybė kyla iš prasmingumo, tikslo ir meilės. Elgiamės su kitais geranoriškai, nes norime būti gerovėje ir, tuo būdu, siekti savo ir galbūt bendro tikslo, kaip geriausiai galime.
Nebijojimas reiškia drąsą gyventi, o ypač drąsą gyventi atsakingai. Drąsa yra meilės ryšys su nežinomybe. Drąsa yra atsakomybės pajautimas ir nešimas.
Nebijokite, bet gyvenkite. Kai liaujatės bijoti, jūsų senoji savastis miršta, ir gimstate iš naujo šiame gyvenime. Prisiminkite mirti prieš mirštant.