Įsivaizduok akimirkai, kad tau pasiūloma galimybė žaisti visiškai naujo tipo vaidmenų žaidimą, pagrįstą virtualiąja realybe.
Žaidime tu pradedi dar būdamas gimdoje ir vieną dieną esi gimęs. Nieko neprisimeni iš šios realybės ir todėl, pradėdamas naują gyvenimą žaidime, nieko visiškai nežinai. Pamažu tu augi jaunimu, o vėliau ir suaugusiu žmogumi. Žaidimas tau atrodo visiškai tikras, o tu gyveni ten pilna ir įvykių kupiną gyvenimą, kol numiršti.
Tu žinai tai prieš pradėdamas žaidimą. Supranti, kad gimei visiškai naujame gyvenime žaidime, visiškai nesuvokdamas, kad tai yra žaidimas ir kas slypi už jo ribų.
Tu taip pat žinai, kad žaidimo metu niekaip negalėsi išsiaiškinti savo egzistavimo tikrosios prigimties. Tik pasibaigus tavo gyvenimui žaidime, grįžti į savo kūną šioje realybėje ir prisiminsi viską, ką žinai dabar, kaip ir viską, ką patyrei žaidime.
Tu ypač žinai, kad būdamas žaidime esi iš esmės komos būklėje šioje realybėje. Tavo tikrasis kūnas guli lovoje, prijungtas prie žaidimo tiesioginiu smegenų ir kompiuterio sąsaja, nieko nejaučiant aplinkui. Tuo tarpu, tavo žaidimo kūnas tau atrodo toks tikras, koks tik gali būti kūnas.
Laikas žaidime greičiau praeina nei čia, bet tipinis žaidimas vis tiek tęsiasi pakankamai ilgai mūsų laike, kad tavo kūnas čia būtų maitinamas, treniruojamas ir prižiūrimas tavo vardu, kad nesilpnėtų ar nesusirgtų žaidimo metu. Vis dėlto, žaidžiant negali bendrauti su savo artimaisiais ar draugais, gyvenančiais čia.
Labai tikėtina, kad dalis tavo šeimos ar draugų taip pat dalyvauja žaidime, nes tai natūraliai yra daugelio žaidėjų patirtis.
Žinoma, tu neatpažintum jų žaidime, kaip ir niekas iš jų neatpažintų tavęs, nes nė vienas iš jūsų neprisimintų tikrojo gyvenimo. Kiekvienas iš jūsų gyventų visiškai naują gyvenimą, galbūt labai skirtingą nuo pradinio.
Tačiau galbūt susipažinsite žaidime ir sugrįžę į šią realybę, galėsite palyginti savo patirtis ir įžvalgas. Galbūt žaidime susipažinsite su naujais žmonėmis, su kuriais galėtumėte tapti draugais ir po žaidimo.
Daugelis iš mūsų turbūt išbandytų tokį žaidimą, ypač jei gyvenimo situacija tai leistų. Daugelis iš mūsų tikrai norėtų žaisti žaidimą ne vieną kartą, bet tikrasis mūsų gyvenimas vis tiek būtų čia.
Tačiau, be tikrojo gyvenimo, galėtume žvelgti į dešimtis ar net šimtus naujų ir atskirų gyvenimų, kurie galėtų vykti skirtingais laikais ir pasaulio kampeliais. Gyvenimų, patirtų žaidime, pradiniai taškai gali būti labai skirtingi vienas nuo kito - viename gyvenime kažkas gali būti vargšas ir diskriminuojamas šiuolaikiniame Vakarų pasaulyje, kitame turtingas ir privilegijuotas senovės Romoje, dar kitame piratas atradimų Karibų jūroje ir taip toliau.
Taigi, žaidimo pasaulis gali būti mūsų pasaulio istorinis simuliacija, galbūt prasidedantis nuo žmonijos aušros ar net prieš tai, visą kelią iki visatos pradžios. Galbūt prieš žmonijos atsiradimą žaidėme žaidimą kitomis gyvybės formomis ir galbūt kartais vis dar taip darome. Galbūt plečiant žaidimo pasaulį galime žaisti ir kaip dirbtiniai intelektai ar robotai, jei jie įgyja galimybę žaidime nešti mūsų sąmones.
Ir jei žaistum tokį žaidimą, kaip norėtum jį žaisti? Ar turėtum asmeninę priežastį ar tikslą apskritai pradėti žaidimą, ką norėtum juo pasiekti? Vien tik pramogą, ar ir kažką gilesnio?
Be to, kaip norėtum paveikti savo aplinką žaidimo viduje, žinodamas, kad tai vienintelė realybė, kurią žinai, kai esi žaidime? Ar siektum savo naudą, nesirūpindamas kitais, manydamas, kad tai tik žaidimas, nors žaidime to nežinotumei?
Ar linkėtum, kad po gero gyvenimo praleido žaidime, paliktum po savęs pasaulį, į kurį būtų malonu grįžti ir vėl gyventi kitokį gyvenimą? Kuris būtų malonus gyventi ir kitiems?
Jei mums pavyks sukurti tokį žaidimą, mūsų realybė taps Arke – pagrindu naujai simuliuotai realybei ar kelioms tokioms, nes simuliacijos ir realybės vienintelis skirtumas yra tai, ar ji matoma iš vidaus, ar išorės.
Ir jei mums iš tikrųjų pavyks sukurti tokį žaidimą, neturėsime jokios priežasties abejoti tuo, ar dabar patys gyvename tokiame žaidime.
Būk sąmoningas ir esantis šioje galimybėje, taip pat ir šioje akimirkoje, čia ir dabar, kur bebūtum ar kada tai bevyktų.